Įmonės istorija

Juvelyrika – viena seniausių meno ir amatų šakų. Seniausi žinomi auksakalystės technologijas aprašantys šaltiniai siekia III a. pr.Kr. Tauriųjų metalų dirbiniai visada buvo brangūs, bet jų kokybė ir grynumas dažnai keldavo abejonių. Šie metalai buvo falsifikuojami arba jų kokybė bloginama pridedant pigesnių metalų. Todėl dauguma tauriųjų metalų dirbinių, pagamintų dar gilioje senovėje, yra pažymėti ženklais-įspaudais, įrodančiais, kad dirbiniai yra perėję tam tikrą kontrolę, kuri garantuoja metalų kokybę arba tauriųjų metalų grynumo laipsnį dirbiniuose. Pirmosios žinios apie aukso ir sidabro įspaudavimą Europoje siekia 1275 m., kai Prancūzijoje buvo išleistas potvarkis įmušti tauriųjų metalų dirbiniuose “Paryžiaus lelijos” emblemą. Manoma, kad įspaudavimo praktika į Vakarų Europą atėjo iš Bizantijos, kur jau IV a. veikė gana sudėtinga tauriųjų metalų žymėjimo sistema.

1495 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras patvirtino pirmąją privilegiją Vilniaus auksakaliams ir cecho statutą. Šis faktas įrodo, kad jau viduramžiais Lietuvoje vyko konkurencija tarp auksakalių, privertusi juos jungtis į bendrijas ir užtikrinti kokybiškų dirbinių gamybą. Vilniaus auksakalio Jurgio Bremo Supraslio vienuolynui pagamintas apeiginių indų komplektas, datuotas 1541 m., laikytinas pirmuoju žinomu dirbiniu, pažymėtu vietinio auksakalio ženklu Lietuvos teritorijoje.

Iki XX amžiaus antrojo dešimtmečio carinėje Lietuvoje veikė Vilniaus apygardos prabavimo rūmai, kuriems buvo pavaldūs “antros klasės Kauno prabavimo rūmai”. 1922 m. Kaune buvo įkurti pirmieji nepriklausomos Lietuvos prabavimo rūmai. Tų pačių metų birželio 8 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas A.Stulginskis pasirašė pirmąjį tauriųjų metalų prabavimo įstatymą.

Sovietų sąjungai okupavus Lietuvą, Lietuvos prabavimo rūmai Kaune buvo uždaryti. Nuo 1945 m. Lietuvoje pagaminti tauriųjų metalų gaminiai  buvo prabuojami ir įspauduojami Rygoje. 1989 metais Druskininkuose juvelyrinių gaminių gamyklos “Ūla” patalpose buvo įkurtas Rygos prabavimo inspekcijos filialas. Po nepriklausomybės atkūrimo, 1991 metais įsteigta valstybės įmonė “Lietpraba”. 1995 metais Seimas priėmė "Lietuvos Respublikos Tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymą” (Žin., 1995, Nr.61-1528;1998, Nr.44-1197). Įstatymo paskirtis yra ginti vartotojų teises, saugoti jų bei valstybės interesus gaminant, perdirbant, superkant, realizuojant, naudojant, pervežant, saugant bei importuojant ar eksportuojant tauriuosius metalus ir brangakmenius. Tais pačiais metais valstybės įmonė “Lietpraba” buvo pervadinta tarpukario Lietuvoje veikusių "Lietuvos prabavimo rūmų" vardu.