CIBJO Deimantų komisija siūlo peržiūrėti sintetinių deimantų ženklinimo ir klasifikavimo sistemas
2025 m. spalio 27 d. Paryžiuje vyks metinis CIBJO Pasaulinės juvelyrikos konfederacijos kongresas. 2025 m. rugsėjo 12 d.,likus mažiau nei septynioms savaitėms iki CIBJO Pasaulinės juvelyrikos konfederacijos metinio kongreso, paskelbta CIBJO Deimantų komisijos parengta ketvirtoji oficiali specialioji ataskaita. Ataskaitoje analizuojamas sintetinių deimantų teisinis ir rinkodarinis statusas, kartu pateikiant siūlymus dėl jų ženklinimo, terminologijos ir klasifikacijos pertvarkos, siekiant užtikrinti aiškų ir neabejotiną jų atskyrimą nuo natūralių deimantų.
Dar 2010 m. CIBJO, bendradarbiaudama su kitomis tarptautinėmis organizacijomis, pritarė sintetinės kilmės deimantų apibūdinimui terminais „laboratorijoje užaugintas“ (angl. lab-grown) ir „laboratorijoje sukurtas“ (angl. lab-created). Tačiau, kaip pažymima naujausioje ataskaitoje, toks sprendimas ilgainiui pakenkė terminologinei aiškumai ir leido komerciniams subjektams manipuliuoti žodynu, skatinant vartotojų painiavą bei menkinant natūralių deimantų reputacinę vertę. „Nors mūsų siekis buvo skatinti aiškumą ir bendrus standartus, praktikoje šie terminai buvo panaudoti rinkodaros tikslais, pritempiant sintetinių produktų įvaizdį prie natūralių, nors jų kilmė ir gamybos pobūdis iš esmės skiriasi“, – pažymi CIBJO Deimantų komisijos pirmininkas Udi Sheintal. Ataskaitoje siūloma nutraukti šią praktinę ir semantinę lygiavą, aiškiai ir nuosekliai taikant terminą „sintetinis deimantas“, kaip tai daroma kitų brangakmenių atveju (pvz., sintetiniai safyrai, rubinai ar smaragdai).
Ypatingas dėmesys ataskaitoje skiriamas 4C klasifikavimo sistemai (spalva, skaidrumas, karatas, briaunavimas), kuri buvo sukurta vertinti natūralių deimantų geologinę kilmę ir retumą. Deimantų komisija teigia, kad šis metodas yra netinkamas sintetinių deimantų vertinimui, nes jie gaminami pagal iš anksto kontroliuojamus parametrus, dažnai serijiniu principu, taikant kokybės kontrolės standartus, būdingus pramoninei gamybai.
„Intarpai ar kitos vidinės savybės sintetiniuose deimantuose gali būti sąmoningai suprojektuoti, siekiant atkartoti natūraliems akmenims būdingus bruožus. Tai kuria iliuziją apie natūralų kilmės kontekstą, kuris iš tiesų neegzistuoja“, – pažymi komisija.
Todėl siūloma kurti alternatyvią klasifikavimo metodiką, kuri atspindėtų sintetinių produktų tipologinius ir kokybinius parametrus, nebūtinai grįstus geologiniu retumu ar natūralia formavimosi istorija.
Deimantų komisija kongrese siūlo apsvarstyti šiuos principinius pokyčius:
- Terminologinis tikslumas: išbraukti terminus „laboratorijoje užaugintas“ ir „laboratorijoje sukurtas“ iš oficialių apibrėžimų ir naudoti tik terminą „sintetinis deimantas“, siekiant aiškumo ir atitikimo ISO standartams bei kitų sintetinių brangakmenių ženklinimo praktikai.
- Klasifikacijos diferenciacija: taikyti 4C sistemą tik natūraliems deimantams, o sintetiniams produktams kurti atskiras aprašomąsias kategorijas, paremtas techninėmis ir optinėmis savybėmis, būdingomis dirbtinai sukurtai medžiagai.
- Vartotojų informavimas: reikalauti, kad sintetinių deimantų kilmė, gamybos būdas ir skirtumai nuo natūralių akmenų būtų aiškiai nurodyti visose rinkodaros, ženklinimo ir prekybos praktikose.
Ataskaitoje taip pat nurodoma, kad Amerikos gemologijos institutas (GIA) jau ėmėsi veiksmų šioje srityje: nuo 2025 m. rugpjūčio 26 d. GIA pradėjo naudoti aprašomuosius vertinimo kriterijus sintetiniams deimantams, atsižvelgdama į jų ribotą spalvų ir skaidrumo diapazoną, būdingą standartizuotai gamybai. Taip pat GIA keičia sintetinių deimantų ataskaitų teikimo būdą, nutoldamas nuo tradicinės 4C klasifikavimo skalės ir natūraliems deimantams naudojamos spalvų ir skaidrumo nomenklatūros nuo D iki Z. Vietoj to, GIA suskirstys laboratorijoje išaugintus deimantus į vieną iš dviejų bendrų kokybės kategorijų: „premium“ arba „standart“, atsižvelgdama į jų spalvą, skaidrumą ir pjūvį. Ši nauja „Laboratorijoje užaugintų deimantų kokybės vertinimo“ sistema, pradėta naudoti 2025 m. spalio 1 d., skirta aiškiau atskirti natūralius ir sintetinius deimantus ir padėti vartotojams priimti labiau pagrįstus sprendimus.
CIBJO (Confédération Internationale de la Bijouterie, Joaillerie et Orfèvrerie) – tai tarptautinė juvelyrikos ir brangakmenių pramonės konfederacija, įkurta 1926 m., vienijanti nacionalines organizacijas iš daugiau nei 40 šalių. Organizacijos tikslas – nustatyti, palaikyti ir plėtoti tarptautinius etikos, kokybės, terminijos ir vartotojų apsaugos standartus, užtikrinančius pramonės vientisumą ir ilgalaikį vartotojų pasitikėjimą. Lietuva nuo 1995 m. dalyvauja CIBJO veikloje kaip stebėtojai, nuo 2004 m. - kaip CIBJO narė, Lietuvą CIBJO atstovauja Lietuvos prabavimo rūmai, kurie yra oficialus šalies atstovas.